Kodėl šeimos projektai savaitgalį verti dėmesio
Savaitgaliai dažnai prabėga taip greitai, kad net nespėjame susigaudyti – viena akimirka penktadienio vakaras, kita – jau sekmadienis. Tarp buitinių rūpesčių, apsipirkimų ir bandymų bent kiek pailsėti, kokybiškas laikas su vaikais kartais lieka tik teorijoje. O juk būtent šios dienos galėtų tapti tikromis šeimos tradicijų kalvėmis, kai kartu kuriame kažką prasmingo.
Šeimos projektai nėra vien apie rezultatą – jie apie procesą. Kai trijmetis stengiasi prilipinti spalvotą popierių, o dvylikametis jau planuoja sudėtingesnę konstrukciją, visi mokosi vienas iš kito. Vaikai mato, kaip suaugusieji sprendžia problemas, kaip reaguoja į nesėkmes, kaip džiaugiasi mažais laimėjimais. Tai gyvenimo pamokos, kurias jokia mokykla neįdėlios taip natūraliai.
Be to, tokie bendri užsiėmimai padeda vaikams ugdyti kantrybę, smulkiąją motoriką, erdvinį mąstymą ir kūrybiškumą. O tėvams – geriau suprasti savo vaikus, pamatyti jų stipriąsias puses ir sritis, kur reikia daugiau paramos.
Kaip pasirinkti tinkamą projektą pagal amžių
Vienas didžiausių iššūkių organizuojant šeimos veiklas – rasti užduotį, kuri nebus per sunki mažiesiems ir per nuobodi vyresniesiems. Čia slypi menas pritaikyti vieną projektą skirtingiems amžiams.
Trijų-penkių metų vaikams reikia paprastų, aiškių užduočių su greitu rezultatu. Jie gali dažyti, lipinti, rūšiuoti, nešioti lengvus daiktus. Šešerių-aštuonerių jau sugeba skaityti paprastas instrukcijas, matuoti, kirpti tiksliau. Devynerių-dvylikos metų vaikai gali planuoti, vadovauti mažesniems, atlikti sudėtingesnius etapus.
Geriausiai veikia projektai su keliais sunkumo lygiais. Pavyzdžiui, statant paukščių lesyklą, mažasis gali dažyti medines detales, vidutiniukas – padėti jas laikyti, o vyresnysis – prisukti varžtus. Kiekvienas jaučiasi reikalingas ir įtrauktas.
Taip pat svarbu įvertinti savo šeimos tempą. Jei vaikai greitai pavargsta ar neturi ilgo dėmesio koncentracijos, geriau rinktis trumpesnius projektus arba vieną didelį skaidyti į kelis etapus per kelias savaites.
Penkios kūrybinės užduotys mažiausiems (3-5 metai)
Spalvotų ledų gamyba
Tai paprasta, bet labai įspūdinga veikla. Reikės vandens, maisto dažų, įvairių formų (jogurto indeliai, ledo kubelių formos, netgi pirštinės). Vaikai maišo spalvas, pilsto į formas, įdeda pagaliukus ir laiko šaldytuve. Kitą dieną galima ledu piešti ant didelio popieriaus lauke arba tiesiog stebėti, kaip jis tirpsta saulėje. Tai puiki proga kalbėti apie spalvų maišymą, agregatines būsenas, temperatūrą.
Šeimos medžio koliažas
Išspausdinkite šeimos nuotraukas (nebūtina didelių, užtenka mažų), paruoškite didelį kartoną, klijus, žirkles, spalvotą popierių. Vaikai gali karpyti lapus, gėles, lipinti nuotraukas. Tėvai padeda sudėlioti kompoziciją. Galutinis darbas puikiai tiks ant sienos ir nuolat primins apie bendrą kūrybą.
Sensorinė dėžė su temomis
Paimkite didelę plastikinę dėžę, pripilkite ryžių, pupelių ar smėlio. Įdėkite mažų žaisliukų, šaukštų, puodelių. Galite kurti temas: jūra (mėlyni dažai ryžiuose, kriauklės, žuvytės), ūkis (šiaudai, plastikiniai gyvūnėliai), kosmosas (juodi pupeliai, žvaigždutės). Vaikai tyrinėja tekstūras, ieško paslėptų objektų, kuria savo istorijas.
Augalų sodinimas
Paprasti augalai kaip kresės ar bazilikas auga greitai ir neišrankūs. Vaikai gali pripilti žemių į vazonėlius (puikiai tinka jogurto indeliai), įspausti sėklas, laistyti. Kiekvieną dieną stebėti, kaip dygsta – tai tikra magija mažiesiems. Dar galima vazonėlius papuošti, nuspalvinti, priklijuoti akutes.
Namų teatro scena iš dėžės
Didelė kartono dėžė virsta teatro scena. Vaikai gali ją dažyti, klijuoti popierines užuolaidas, kurti dekoracijas. Vėliau – lėlių spektakliai, šešėlių teatras. Tai projektas, kuris tęsiasi ir po savaitgalio, nes scena tampa nuolatinio žaidimo dalimi.
Penkios užduotys vidutiniokams (6-8 metai)
Namų gamybos plastelinas su receptais
Šio amžiaus vaikai jau gali sekti paprastus receptus. Reikės miltų, druskos, vandens, aliejaus, maisto dažų. Vaikai matuoja, maišo, minko tešlą. Galima eksperimentuoti su kvapais (eteriniai aliejai), tekstūromis (blizgučiai, smulkūs makaronai). Gatavą plastelino tešlą laikyti sandariai uždarytose dėžutėse – išsilaikys savaites.
Paprastas labirintas kambaryje
Naudojant lipnią juostą ant grindų, sukurkite labirintą per visą kambarį ar koridorių. Vaikai gali padėti planuoti maršrutą, klijuoti juostas, vėliau – eiti labirintu su užduotimis (nešti šaukšte kamuoliuką, šliaužti, šokinėti). Tai ugdo erdvinį mąstymą ir motorines įgūdžius.
Gamtos dienoraštis
Pasiimkite sąsiuvinį, eikite į parką ar mišką. Rinkite įdomius daiktus: lapus, gėles, plunksnas. Namuose juos klijuokite į dienoraštį, prirašykite, kur radote, kokia buvo diena. Vaikai gali piešti, ką matė, pridėti savo pastebėjimus. Po kelių mėnesių turėsite nuostabų šeimos gamtos archyvą.
Virtuvės eksperimentai
Paprastos cheminės reakcijos virtuvėje: sodos ir acto vulkanas, skystojo krakmolo gamyba (krakmolas ir vanduo – keista medžiaga, kuri elgiasi ir kaip skystis, ir kaip kietis). Vaikai gali dokumentuoti eksperimentus nuotraukomis, rašyti, kas nutiko, bandyti spėti rezultatus.
Pašto dėžutės ir laiškų rašymas
Kiekvienas šeimos narys pasidaro savo pašto dėžutę iš batų dėžės ar pieno pakelių. Papuošia, užrašo vardą. Savaitgalį rašote vieni kitiems laiškus, piešiate atvirukus, dedatė į dėžutes. Tai skatina raštingumą, kūrybiškumą ir šeimos ryšius.
Penkios sudėtingesnės užduotys vyresniesiems (9-12 metų)
Stop-motion animacija
Naudojant išmanųjį telefoną ar planšetę su nemokama programa, vaikai gali kurti trumpus animacinius filmus. Reikės Lego figūrėlių, plastelino ar piešinių. Vaikai planuoja siužetą, stato sceną, fotografuoja kiekvieną judesį. Procesas ilgas, bet rezultatas – tikras filmukas – neįtikėtinai motyvuoja.
Geocaching šeimoje
Sukurkite savo geocaching žaidimą rajone ar namuose. Vyresnieji vaikai gali paslėpti „lobius” (mažus daiktukus dėžutėse), užrašyti koordinates ar užuominas, nupiešti žemėlapius. Mažesnieji ieško. Vėliau keičiatės vaidmenimis. Tai ugdo loginį mąstymą, orientavimąsi erdvėje.
Šeimos podcast’o įrašymas
Vyresni vaikai gali būti vedėjai, planuoti temas (šeimos istorijos, įdomūs faktai, interviu su seneliais), rašyti klausimus. Įrašykite telefonų ar kompiuteriu. Nebūtina skelbti viešai – tai gali būti asmeninis šeimos archyvas, kurį malonu klausytis po metų.
Sudėtingesnis kulinarinis projektas
Pavyzdžiui, namų gamybos pica nuo pradžių: tešlos minkymas, padažo gaminimas, daržovių pjaustymas. Arba sausainiai su dekoravimu. Vaikai gali planuoti ingredientus, skaičiuoti proporcijas, sekti laiką. Tai matematika, chemija ir menas viename.
Kambario ar kampelio pertvarkymas
Jei vaikas nori pakeisti savo erdvę, leiskite jam planuoti. Nupiešti planą, išmatuoti, pasirinkti spalvas. Savaitgalį galite kartu perstatyti baldus, nudažyti sieną, pasikabinti nuotraukas. Tai moko projektų valdymo, sprendimų priėmimo, atsakomybės.
Praktiniai įgyvendinimo žingsniai
Kad projektas nepavirstų chaosu ar nusivylimu, verta turėti planą. Ne griežtą scenarijų, bet bendrą struktūrą.
Penktadienio vakaras – planavimas. Susirinkit šeimoje, aptarkit, ką norėtumėte padaryti. Leiskite vaikams siūlyti idėjas. Užrašykite, ko reikės. Patikrinkite, ar turite medžiagas namuose, ar reikės nusipirkti. Tai jau pirmasis projekto etapas – vaikai mokosi planuoti.
Šeštadienio rytas – pasiruošimas. Jei reikia nusipirkti medžiagų, eikite kartu. Vaikai gali turėti sąrašą, ieškoti prekių, skaičiuoti kainas. Namuose paruoškite darbo vietą: uždenkite stalą, suneškite reikalingus įrankius, įjunkite malonią muziką.
Projekto laikas – lankstumas. Pradėkite, bet būkite pasirengę keisti planus. Jei vaikams neįdomu, nesiverskite. Geriau sustoti ir tęsti vėliau arba pakeisti kryptį. Svarbu, kad procesas būtų malonus, ne prievartinis.
Pertraukos. Vaikai negali ilgai koncentruotis. Kas 30-40 minučių darykite pertraukas: užkandis, žaidimas, pasivaikščiojimas. Tai padeda išlaikyti entuziazmą.
Baigimas ir tvarkymas. Tai taip pat projekto dalis. Vaikai padeda susidėti medžiagas, nuplauti teptukus, išmesti šiukšles. Galite fotografuoti rezultatą, pakalbėti, kas patiko, kas buvo sunku.
Eksponavimas ar naudojimas. Jei tai kūrinys – pakabinkite matomoje vietoje. Jei tai žaidimas – žaiskite. Jei maistas – valgykite kartu. Svarbu, kad vaikas matytų savo darbo vertę.
Kaip išvengti dažniausių klaidų
Per daug ambicingų tikslų – tai pirmoji klaida. Matome Pinterest nuotraukas su tobulais projektais ir norime tokio pat. Bet realybė su trimis vaikais, iš kurių vienas verkia, kitas išpylė klijus, o trečias nori pietų, visai kitokia. Geriau paprastesnis projektas, kuris pavyko, nei sudėtingas, kuris baigėsi nusivylimu.
Pernelyg griežta kontrolė taip pat gadina viską. Jei nuolat taisome vaiko darbus, rodom „teisingą” būdą, kritikuojame, vaikas praranda motyvaciją. Leiskite daryti klaidų – tai vertingiausia patirtis. Jūsų darbas – padėti, kai prašo, ne vadovauti kiekvienam žingsniui.
Nepakankamai laiko – dar viena problema. Jei projektas užtruks tris valandas, o jūs skyrėte vieną, bus skubėjimas ir stresas. Geriau planuoti su atsarga arba skaidyti į etapus.
Ignoravimas skirtingų poreikių. Jei vienas vaikas jau pavargo, o kitas dar nori tęsti, būkite lankstūs. Galbūt pavargęs gali žiūrėti, piešti šalia ar tiesiog pailsėti, kol kiti baigia.
Ir svarbiausia – nepamiršti, kad tai turi būti smagu. Jei jaučiate, kad tampate pernelyg įsitempę, sustokite. Geriau nebaigtas projektas su šypsenom nei baigtas su ašarom.
Medžiagų ir įrankių organizavimas
Spontaniški projektai retai pavyksta, nes trūksta reikalingų dalykų. Verta turėti bazinį kūrybinių medžiagų rinkinį, kuris visada po ranka.
Popierius: baltas, spalvotas, kartonas, laikraščiai, žurnalai. Laikykite didelėje dėžėje ar stalčiuje.
Klijai ir lipnios juostos: PVA klijai, klijų lazdelės, dvipusis lipnus popierius, įvairių spalvų lipni juosta (masking tape).
Dažai ir piešimo priemonės: akvarelė, tempera, pieštukai, flomasteriai, kreidelės. Nebūtina brangių – vaikiškos priemonės puikiai tinka.
Įrankiai: žirklės (kelios poros, įskaitant vaikiškas), skylių muštuvas, liniuotės, šepetėliai.
Gamtos medžiagos: po pasivaikščiojimų rinkite įdomius akmenis, šakas, kankorėžius. Laikykite atskiroje dėžėje.
Antrinės žaliavos: kartono dėžės, tualetinio popieriaus vamzdeliai, kiaušinių dėklai, plastikiniai buteliai. Turėkite specialią vietą tokiems „lobynams”.
Audiniai ir siūlai: skiautės, juostelės, sagos, žirgeliai. Puikiai tinka koliažams ir konstrukcijoms.
Viską laikykite skaidriose dėžėse su etiketėmis. Vaikai gali patys pasirinkti, ko reikia, ir po projekto grąžinti į vietą. Tai ugdo savarankiškumą ir organizuotumą.
Kai projektas tampa šeimos tradicija
Pats gražiausias dalykas nutinka, kai vienas projektas nelieka vienkartinis. Galbūt kiekvieną mėnesį kuriate naują šeimos dienoraščio puslapį. Arba kiekvieną pavasarį sodinate naują augalą. Arba kas ketvirtį perstatote kambarius.
Tradicijos kuria šeimos tapatybę. Vaikai užaugę prisimins ne tik rezultatus, bet ir procesą – kaip kartu juokėtės, kai kažkas nepavyko, kaip tėtis bandė sumontuoti tą sudėtingą konstrukciją, kaip mama sugalvojo genialų sprendimą, kai baigėsi klijai.
Šie bendri projektai tampa istorijomis, kurias pasakosite per šventes, rodysite nuotraukas svečiams, prisiminsite po metų. Jie kuria ryšį, kuris stipresnis už bet kokius žodžius.
Nebijokite nesėkmių – jos irgi vertingos. Kai paukščių lesykla po pirmo lietaus sugriuvo, tai pamoka apie konstrukcijos tvirtumą. Kai sausainiai perdegė – apie laiko sekimą. Vaikai mato, kad klaidos normalios, kad galima bandyti iš naujo, kad tobulumas nėra tikslas.
Ir galiausiai, šie projektai moko, kad laikas kartu yra vertingiausias resursas. Ne pinigai, ne tobuli rezultatai, ne Instagram’ui tinkamos nuotraukos. Tiesiog valandos, kai esate kartu, kuriate, kalbate, juokiatės, kartais pykstatės, bet visada kartu. Būtent tai vaikai prisimins ir norės perduoti savo vaikams. Tai ir yra tikroji šeimos projektų vertė.