Kai gamta diktuoja verslo ritmą
Anykščiai – tai ne tik Baranausko ir Vienuolio gimtinė, bet ir vieta, kur verslas gyvena pagal gamtos kalendorių. Čia niekas nestebi, kai parduotuvės vitrinose pavasarį atsiranda sodybų puošybos prekės, o rudenį – konservavimo reikmenys. Tai natūralu kaip metų laikų kaita. Tačiau vietiniai verslininkai sezoninį marketingą pritaiko ne tik intuityviai – jie kuria strategijas, kurios veikia ir duoda rezultatų.
Regione, kur turizmas sudaro nemažą ekonomikos dalį, o žemės ūkis vis dar gyvas ir kvėpuojantis, sezoninis marketingas nėra priedas prie verslo – tai jo stuburas. Vietiniai verslininkai išmoko skaityti ne tik kalendorių, bet ir žmonių nuotaikas, poreikius, net ir orų prognozes. Jie žino, kad sėkmė slypi ne tik tame, ką parduodi, bet ir kada bei kaip tai darai.
Kavinės, kurios keičia veidą su kiekvienu metų laiku
Anykščių centre veikianti kavinė „Šilelis” – puikus pavyzdys, kaip maitinimo įstaiga gali tapti sezoninio marketingo virtuoze. Savininkai Rasa ir Mindaugas Kazlauskai pasakoja, kad jų meniu keičiasi ne tik pagal produktų prieinamumą, bet ir pagal lankytojų lūkesčius.
Pavasarį jie akcentuoja šviežumą ir lengvumą – meniu atsiranda daugiau salotų, žalių kokteilių, patiekalų su pirmaisiais šviežiais daržovių derliumi. Vasarą kavinė tampa turistų traukos centru, todėl čia pasiūloma daugiau tradicinių lietuviškų patiekalų su šiuolaikišku akcentu – cepelinai su nestandartiniais įdarais, šaltibarščiai su namų gamybos grietine.
Ruduo – konservuotų produktų ir šilto maisto metas. Tada kavinės languose atsiranda agurkai, pomidorai, uogienės, kuriuos galima įsigyti namo. O žiemą „Šilelis” virsta jaukia vieta su žvakėmis, karštu vynu ir šildomais patiekalais. Socialiniuose tinkluose kiekvienas sezonas turi savo spalvų paletę, nuotraukų stilių ir net tekstų toną.
Kazlauskai sako, kad tokia strategija padidino jų apyvartą 40 procentų per dvejus metus. Svarbiausia – jie nekuria dirbtinumo. Visa, ką daro, yra natūralu ir autentiška, o tai žmonės jaučia ir vertina.
Turizmo verslas, kuris neužmiega net žiemą
Daugelis mano, kad turizmo sezonas Anykščiuose baigiasi su rugsėju. Bet ne Gintaro Petrausko sodybos „Pušyno namai” atveju. Šis verslininkas įrodė, kad žiema gali būti ne mažiau pelninga nei vasara – tereikia teisingai pasakyti savo istoriją.
Vasarą Gintaras orientuojasi į šeimas su vaikais ir aktyvaus poilsio mėgėjus. Jo reklamos kupinos žalios gamtos, nuotykių, lauko veiklų. Bet kai lapai nukrenta, keičiasi ir komunikacija. Žiemą jis siūlo romantišką poilsį porelėms, ramybės oazę išsekusiems miesto gyventojams, autentišką kaimo patirtį su pirtimi ir rogutėmis.
Petrauskas pasakoja, kad svarbiausias jo atradimas – suprasti, kad sezoninis marketingas nėra apie produkto keitimą, o apie jo pristatymo būdo keitimą. Ta pati pirtis vasarą yra „atsipalaidavimas po aktyvios dienos gamtoje”, o žiemą – „šiluma ir jaukumas, kai lauke švilpia vėjas”. Tie patys namai, skirtinga istorija.
Jis aktyviai naudoja Facebook ir Instagram, kur kiekvienam sezonui kuria atskiras reklaminių kampanijų serijas. Žiemos kampanijos prasideda jau spalį – kai miestuose dar niekas nesvajoja apie sniegą, Gintaras jau rodo jaukias ugniakuro nuotraukas ir siūlo išankstinius užsakymus su nuolaida.
Žemės ūkio produktų parduotuvė, kuri moko ir pardavinėja
„Sodininko pasaulis” – tai ne tik parduotuvė, bet ir savotiška švietimo įstaiga Anykščių žemdirbiams. Savininkas Vytautas Jankauskas suprato, kad sezoninis marketingas žemės ūkio sektoriuje turi prasidėti anksčiau nei prasideda pats sezonas.
Sausį, kai lauke dar sninga, jo parduotuvėje jau vyksta seminarai apie sėklų pasirinkimą. Vasarį – apie daigų auginimą. Kovą – praktiniai užsiėmimai apie dirvožemio paruošimą. Ir tik tada, kai žmonės jau pilni žinių ir noro, prasideda intensyvus prekių pardavimas. Vytautas sako, kad šis metodas padidino jo klientų lojalumą ir vidutinį čekį – žmonės perka ne vieną daiktą, o kompleksą, nes supranta, ko jiems reikia.
Vasarą parduotuvė orientuojasi į augalų priežiūrą ir kenkėjų kontrolę. Rudenį – į derlių ir jo saugojimą. Žiemą – į planavimą ir mokymąsi. Kiekvienas sezonas turi savo el. laiškų seriją, Facebook įrašų tematiką ir net parduotuvės išdėstymą.
Jankauskas taip pat atrado, kad sezoninis marketingas gali būti ir bendruomenės kūrimo įrankis. Jo organizuojami renginiai suburia žmones, kurie vėliau tampa ne tik klientais, bet ir ambasadoriais – jie patys rekomenduoja parduotuvę kitiems.
Grožio salonas, kuris seka ne tik mados, bet ir gamtos ciklus
Anykščių grožio salonas „Gražina” įrodė, kad net tokioje, atrodytų, nuo sezonų nepriklausomoje srityje galima pritaikyti sezoninį marketingą. Savininkai Jūratė ir Dalia Mikalauskienės pasakoja, kad jų strategija grindžiama ne tik mados tendencijomis, bet ir tuo, ko moterų odai ir plaukams reikia skirtingais metų laikais.
Pavasarį jos siūlo odos atnaujinimo procedūras po žiemos, vasarą – apsaugą nuo saulės ir lengvus plaukų dažymo variantus. Rudenį akcentas kreipiamas į drėkinimą ir atsigavimą po vasaros, žiemą – į intensyvią priežiūrą ir maitinamąsias procedūras.
Bet svarbiausia – jos kuria sezonines paslaugų pakuotes. „Pavasario atgimimas”, „Vasaros lengvumas”, „Rudens gaivinimas”, „Žiemos jaukumas” – tai ne tik gražūs pavadinimai, bet ir kruopščiai parinktos procedūros, kurios atitinka sezono poreikius ir yra patraukliai įkainotos.
Mikalauskienės sako, kad tokia strategija padėjo išlaikyti klientų srautą vienodą visus metus. Anksčiau vasarą būdavo mažiau klientų, nes moterys išvykdavo atostogų. Dabar jos iš anksto užsisako „vasaros paketą” prieš išvykdamas ir grįžusios iš karto registruojasi „rudens atgaivinimui”.
Statybinių medžiagų parduotuvė su netikėtu požiūriu
„Anykščių statyba” – tai įmonė, kuri įrodė, kad net statybinių medžiagų pardavimas gali būti sezoninis ir kūrybiškas. Direktorius Algirdas Baranauskas pasakoja, kad jie nusprendė nekovoti su sezonų ciklais, o juos išnaudoti sau į naudą.
Žiemą, kai statybos sulėtėja, jie orientuojasi į namų renovaciją ir vidaus darbus. Jų reklamos rodo jaukius interjerus, šiltas spalvas, patogumą. Pavasarį prasideda intensyvi kampanija, orientuota į lauko darbus – terasas, tvoras, stogus. Vasarą akcentas – greitis ir patogumas, nes statybininkai skuba baigti projektus. Rudenį – paskutinė galimybė paruošti namą žiemai.
Bet Baranauskas nuėjo dar toliau. Jis pradėjo organizuoti sezonines išpardavimus, kurios sutampa su natūraliais statybų ciklais. Pavyzdžiui, cementą ir betoną pigiau parduoda pavasarį, kai prasideda pamato liejimo sezonas. Stogo dangas – vasarą. Šildymo sistemas – rudenį.
Tokia strategija ne tik padidino pardavimus, bet ir padėjo geriau valdyti atsargas. Dabar jie žino, kada ir kiek prekių užsakyti, o tai sumažino saugojimo kaštus ir padidino pelną.
Ką bendro turi visi šie pavyzdžiai
Žvelgiant į šias penkias istorijas, matosi aiškūs bendri bruožai. Pirma, visi šie verslininkai supranta savo klientus geriau nei konkurentai. Jie žino ne tik ką žmonės perka, bet ir kodėl, kada ir kaip jie priima sprendimus.
Antra, jie nesibaimina eksperimentuoti. Sezoninis marketingas jiems nėra formulė, kurią taikytum kiekvienais metais vienodai. Jie nuolat tobulina, keičia, pritaiko pagal grįžtamąjį ryšį ir rezultatus.
Trečia, jie naudoja skaitmenines priemones, bet nepamiršta ir tradicinių. Facebook reklamos derinamos su lankstinukais vietinėje spaudoje, Instagram istorijos – su renginiais gyvai. Jie supranta, kad Anykščiuose žmonės vis dar vertina asmeninį kontaktą ir bendruomeniškumą.
Ketvirta, jie planuoja iš anksto. Sezoninis marketingas prasideda ne tada, kai prasideda sezonas, o bent mėnesį ar du anksčiau. Tai leidžia jiems būti pirmiems klientų sąmonėje ir užimti geriausiąsias pozicijas.
Penkta, ir galbūt svarbiausia – jie išlieka autentiški. Jų sezoninis marketingas nėra dirbtinis ar primetamas. Jis kyla iš tikrų poreikių, tikrų produktų ir tikro supratimo apie savo vietą bendruomenėje.
Kai kalendorius tampa geriausiu verslo partneriu
Anykščių verslininkai įrodo, kad sezoninis marketingas nėra tik didelių miestų ir tarptautinių korporacijų privilegija. Priešingai – mažesniuose miestuose, kur žmonės gyvena arčiau gamtos ritmų, tokia strategija gali būti dar efektyvesnė ir natūralesnė.
Svarbu suprasti, kad sezoninis marketingas nėra apie tai, kad parduotum daugiau tuo pačiu metu kaip visi. Tai apie tai, kad sukurtum nuolatinį dialogą su klientais, kuris keičiasi kartu su jų poreikiais ir gyvenimo ritmu. Tai apie tai, kad būtum aktualus visada, o ne tik per piką.
Jei esate verslininkas Anykščiuose ar bet kuriame kitame Lietuvos regione, žiūrėkite į kalendorių ne kaip į priešą, kuris diktuoja, kada turėsite mažiau klientų, o kaip į partnerį, kuris padeda planuoti, kurti strategijas ir augti. Stebėkite gamtą, klausykite žmonių, eksperimentuokite ir nebijokite keistis kartu su metų laikais. Nes verslas, kuris gyvena pagal gamtos ritmą, yra ne silpnesnis – jis yra tvirtesnis, nes yra natūralesnis ir autentiškesnis.