Anykščiai vėl kalba apie ekonominį prisikėlimą. Šįkart – naujo verslo centro pavidalu, kurį, sako, kuria vietos verslininkų bendruomenė. Skamba gražiai, popieriuje viskas atrodo logiškai: bendros patalpos, mentorystė, ryšiai su investuotojais, gal net koks bendradarbystės (coworking) kampelis su kavos aparatu ir motyvuojančiais plakatais ant sienų. Tik štai klausimas, kurio niekas garsiai neužduoda – ar tai iš tikrųjų pokytis, ar tiesiog dar vienas bandymas pasidažyti langus name, kuriame jau seniai reikia keisti pamatus.
Idėja graži, bet ar realistiška?
Regioniniai verslo centrai Lietuvoje – ne naujiena. Panašių iniciatyvų būta Utenoje, Panevėžyje, net mažesniuose miesteliuose. Dauguma jų startuoja su dideliu entuziazmu, o po metų kitų tyliai išnyksta arba virsta formaliu adresu, kuriame niekas realiai nedirba. Anykščiai, žinoma, gali būti išimtis, bet kodėl turėtume tuo tikėti be jokių įrodymų, kad šįkart bus kitaip?
Verslo bendruomenė sako norinti pritraukti jaunus specialistus, sukurti darbo vietas, sustabdyti emigraciją iš rajono. Tikslai kilnūs, bet realybė tokia, kad be konkrečios infrastruktūros, be realaus finansavimo ir, svarbiausia, be aiškaus verslo modelio, tai lieka tik geri norai. O gerų norų regionų plėtroje Lietuvoje niekada netrūko.
Kas realiai keisis verslininkams?
Jei žiūrėsime blaiviai, naujas centras teoriškai galėtų suteikti kelis dalykus: bendrą erdvę mažoms įmonėms, galimybę dalintis ištekliais (buhalterija, teisininkai, rinkodara), taip pat platformą bendriems projektams su savivaldybe ar net užsienio partneriais. Tai ne mažai, jei viskas veiktų taip, kaip planuota.
Bet čia ir slypi problema – planai ir realybė Lietuvos regionuose dažnai skiriasi kaip diena ir naktis. Kiek verslininkų iš tikrųjų dalyvaus šioje iniciatyvoje aktyviai, o ne tik pasirašys po deklaracija ir grįš prie savo kasdienių reikalų? Kiek pinigų bus skirta ne tik atidarymo šventei su kaspinų kirpimu, bet ir ilgalaikiam veikimui?
Emigracija, o ne investicijos
Anykščių rajonas, kaip ir dauguma Lietuvos regionų, kenčia nuo tos pačios ligos – jaunimas išvažiuoja, gyventojų mažėja, o verslo aplinka lieka priklausoma nuo kelių didesnių įmonių ir viešojo sektoriaus. Naujas ekonominis centras gali sukurti simbolinį postūmį, bet ar jis išspręs esmines problemas? Abejotina.
Jei nebus konkrečių mokesčių lengvatų, infrastruktūros investicijų ar realaus ryšio su didesniais miestais, centras liks tuo pačiu – gražiu pastatu su iškaba, kurioje kartą per mėnesį vyks susitikimas, o likusį laiką durys bus užrakintos.
Kas iš tiesų nutiks, o ne kas žadama
Galima nuoširdžiai palinkėti Anykščių verslo bendruomenei sėkmės – idėja pati savaime nebloga, ir jei bent dalis jos pavyks, regionas laimės. Bet reikia būti sąžiningam: iniciatyvos, kylančios iš gero noro, be tvirto finansinio pamato ir aiškios strategijos, dažniausiai baigiasi nutildytu entuziazmu.
Tikroji sėkmė bus matoma ne pirmaisiais mėnesiais, kai visi kalbės apie „naują pradžią“, o po trejų metų, kai paaiškės, ar centras tikrai pritraukė investicijų, ar tapo dar viena tuščia patalpa su geromis intencijomis ant durų. Iki tol – tegul kalba faktai, o ne pareiškimai spaudai.