Kai verslas ir šeima susitinka prie pusryčių stalo
Žinot, kas labiausiai stebina Anykščių verslininkus, kai juos paklausi apie darbo ir šeimos pusiausvyrą? Jie nusijuokia ir sako: „Kokia pusiausvyra? Mes tiesiog gyvename!” Ir tai – esmė. Čia, tarp Šventosios upės vingių ir pušynų, verslininkai seniai suprato, kad vaikai ir verslas nėra du atskiri pasauliai, kuriuos reikia atitverti vienas nuo kito. Priešingai – tai vienas gyvenimas, kuriame sveikata, šeima ir verslas pinasi kaip geros duonos raugė.
Pernai vasarą turėjau galimybę praleisti kelias savaites Anykščiuose, kalbėdamasis su vietiniais šeimos verslais – nuo nedidelių kavinukių iki augančių IT įmonių. Ir kas mane labiausiai pribloškė? Ne jų verslo sėkmės istorijos (nors jos tikrai įspūdingos), o tai, kaip jie sugeba išauginti sveikus, laimingus vaikus, tuo pačiu plėsdami savo verslus. Jų patirtis – tai ne kažkokios teorinės knygos, o gyvenimo išmintis, išbandyta praktikoje.
Rytinė rutina kaip šeimos verslo pagrindas
Pirmą kartą apie tai išgirdau iš Rimos, kuri kartu su vyru valdo ekologiškų produktų parduotuvę Anykščių centre. „Žinai, – sako ji, – kai pradėjome verslą, mūsų vaikai buvo dar maži. Aš bėgiodavau kaip pamišusi – čia verslas, čia vaikai, čia namai. Kol vieną rytą nesupratau, kad aš tiesiog… mirstu.”
Kas pasikeitė? Rima su šeima pradėjo kelti pusvalandžiu anksčiau. Skamba bauginančiai, tiesa? Bet klausykitės toliau. Tą pusvalandį jie praleidžia visi kartu – pusryčiauja, kalbasi, planuoja dieną. Vaikai žino, kas laukia tą dieną versle, tėvai žino, kas vyksta mokykloje. Ir svarbiausia – visi pusryčiauja normaliai, ne ant bėgimo.
„Mūsų vaikų imunitetas pagerėjo, kai pradėjome normaliai pusryčiauti,” – sako Rimas. „Anksčiau buvo – čia sumuštinis, čia jogurtas ant bėgimo. Dabar sėdime, valgome kiaušinius, košę, vaisius. Ir žinai kas? Vaikai pradėjo mažiau sirgti. O kai vaikai nesirgo, mes galėjome daugiau dėmesio skirti verslui.”
Praktiškai tai atrodo taip: šeima kyla 6:30, iki 7:00 visi susėda prie stalo. Pusryčiai trunka 20-30 minučių. Skamba paprastai? Bet kaip sako Rima: „Paprasčiausi dalykai dažnai veikia geriausiai.”
Judėjimas kaip šeimos ir verslo energijos šaltinis
Andrius, kuris valdo statybų įmonę, pasakojo man istoriją, kuri skamba beveik neįtikėtinai. Prieš trejus metus jis svėrė 110 kilogramų, turėjo aukštą kraujospūdį ir nuolat jautėsi pavargęs. Jo vaikai – 8 ir 11 metų – daugiau laiko praleisdavo prie ekranų nei lauke. „Verslas ėjo gerai, bet aš jausdavausi kaip zombis,” – prisipažįsta jis.
Tada įvyko lūžis. Andriaus žmona Jolanta, kuri dirba mokykloje fizinio ugdymo mokytoja, pasiūlė paprastą dalyką: šeštadienio rytais – šeimos žygis. Ne kažkas sudėtingo – tiesiog pasivaikščiojimas po Anykščių regioninį parką. Pirmą kartą visi dejavo, bet Jolanta buvo nepalenkiama.
„Po mėnesio pastebėjau, kad vaikai pradėjo mažiau peštis tarpusavyje,” – juokiasi Andrius. „O aš – turėjau daugiau energijos. Po trijų mėnesių pridėjome dar ir antradienio vakaro dviračių pasivažinėjimus. Po pusės metų – mano kraujospūdis normalizavosi, numečiau 15 kilogramų, o vaikai… vaikai tiesiog žydėjo.”
Bet štai kas įdomiausia – Andrius pastebėjo, kad jo produktyvumas versle išaugo. „Kai turi energijos, kai gerai miegi, kai tavo galva švari – tu per keturias valandas padarai daugiau nei anksčiau per aštuonias,” – sako jis.
Dabar jų šeimos judėjimo rutina atrodo taip:
– Šeštadieniais – 1-2 valandų žygis gamtoje
– Antradieniais ir ketvirtadieniais – 40 minučių dviračių pasivažinėjimas arba žaidimas lauke
– Sekmadieniais – šeimos sportas pagal nuotaiką (žiemą – slidinėjimas, vasarą – plaukimas)
„Svarbiausia – tai ne treniruotės, o šeimos laikas,” – pabrėžia Jolanta. „Judame kartu, kalbamės, juokiamės. Vaikai to laukia labiau nei bet kokio kino.”
Mityba be fanatiškumo: kaip Anykščių verslininkai maitina savo šeimas
Giedrė valdo dizaino studiją ir augina tris vaikus. Kai ją paklausiau apie mitybą, ji nusijuokė: „Žinai, aš ne dietologė ir nenoriu tokia būti. Bet kai mano vidurinioji pradėjo nuolat sirgti, supratau, kad kažką reikia keisti.”
Jos sprendimas nebuvo radikalus. Ne kažkokie detoksai ar egzotiški superfoodai. Tiesiog trys paprasti principai:
Pirma – daugiau naminio maisto. „Mes gyvenam Anykščiuose, čia rinka pilna vietinių produktų,” – sako Giedrė. „Pradėjau pirkti daržoves iš vietinių ūkininkų, mėsą iš žmonių, kuriuos pažįstu. Ne todėl, kad esu kažkokia eko-fanatikė, bet todėl, kad žinau, ką valgau.”
Antra – šeimos maisto ruošimas. Sekmadieniais Giedrės šeima praleidžia valandą-pusantros virtuvėje kartu. Vaikai padeda, visi kalbasi, juokauja. „Tai ne našta, tai – mūsų tradicija,” – sako ji. „Ir vaikai daug labiau nori valgyti tai, ką patys padėjo pasigaminti.”
Trečia – 80/20 taisyklė. „80 procentų laiko stengiamės valgyti sveikai – daug daržovių, vaisių, pilnagrūdžių produktų, baltymų. Bet 20 procentų – gyvenam normaliai. Šeštadienį vaikai gali gauti saldumynų, kartais užsisakom picą. Gyvenimas per trumpas, kad valgytum tik brokolius,” – juokiasi Giedrė.
Rezultatai? „Mano dukra per metus sirgo tik kartą, ir tai buvo lengva peršalimas,” – sako Giedrė. „Anksčiau kas mėnesį turėdavom antibiotikų kursą. O aš pati jaučiuosi geriau, turiu daugiau energijos verslui.”
Miego kultūra: kodėl Anykščių verslininkai eina miegoti anksti
Tai gali skambėti keistai, bet daugelis Anykščių verslininků, su kuriais kalbėjausi, pabrėžė miego svarbą. Ne tik savo, bet ir vaikų.
Tomas, kuris valdo IT įmonę ir dirba su klientais iš viso pasaulio, pasakojo: „Prieš penkerius metus miegodavau po 5-6 valandas. Maniau, kad esu produktyvus. Mano vaikai guldavosi kada nori – kartais 23 valandą. Buvom visi nervuoti, išsekę.”
Kas pasikeitė? Tomas perskaito knygą apie miego svarbą ir nusprendė eksperimentuoti. Nustatė griežtą taisyklę: vaikai gula 21 valandą, jis pats – 22:30. „Pirmą savaitę buvo sunku,” – prisipažįsta jis. „Bet po dviejų savaičių pastebėjau dramatiškus pokyčius.”
Jo vaikai tapo ramesnį, geriau mokėsi, mažiau sirgo. O pats Tomas? „Aš tapau kitu žmogumi,” – sako jis. „Mano produktyvumas pašoko. Sprendimai, kuriuos anksčiau priimčiau per valandą, dabar priėmu per 15 minučių. Kūrybiškumas išaugo. Ir svarbiausia – turiu kantrybės vaikams.”
Praktiniai patarimai iš Tomo patirties:
– Vakaro rutina prasideda 20 valandą – vaikai nusiprausią, pasiruošia rytojui
– 20:30 – ramus laikas: skaitymas, ramūs pokalbiai
– 21:00 – vaikai lovoje
– Tėvai turi savo vakarinę rutiną: paruošia rytojui, pasikalba, 22:30 – lovoje
„Žinau, skamba kaip kariuomenė,” – juokiasi Tomas. „Bet tai veikia. Ir žinai kas? Vaikai dabar patys prašo eiti miegoti, nes jaučiasi geriau.”
Streso valdymas: kai verslas neužgožia šeimos
Viktorija valdo grožio saloną ir augina dvynukus. Kai ją sutikau, ji atrodė rami ir laiminga. Bet, kaip pasakojo, taip buvo ne visada.
„Prieš trejus metus buvau ant išsekimo ribos,” – prisipažįsta ji. „Verslas augo, bet aš jausdavausi, kad skęstu. Vaikai jautė mano stresą, pradėjo blogai elgtis, dažniau sirgti. Supratau, kad mano stresas tiesiogiai veikia jų sveikatą.”
Viktorija ėmėsi veiksmų. Pirma, ji pradėjo delegoti versle. „Supratau, kad neturiu viską daryti pati,” – sako ji. „Pasamdžiau administratorę, kuri perėmė dalį mano pareigų. Taip, tai kainavo pinigų, bet man grąžino gyvenimą.”
Antra, ji pradėjo praktikuoti tai, ką vadina „įsisąmoninimo momentais”. „Nieko sudėtingo – tiesiog kelias minutes per dieną sustoju ir atkreipiu dėmesį į tai, ką jaučiu, ką galvoju. Kartais tai darau su vaikais – sustojame, giliai kvėpuojame, kalbamės apie savo jausmus.”
Trečia, ji nustatė ribas. „Verslas nebeateina namo,” – kategoriškai sako Viktorija. „18 valandą išjungiu darbo telefoną. Vakarai – šeimai. Pradžioje buvo sunku, bet dabar tai normalu.”
Rezultatai? „Mano vaikai tapo ramesnį, geriau miega, mažiau sirgo,” – sako Viktorija. „O mano verslas? Ironiškai, bet jis augo dar labiau, kai aš pradėjau mažiau stressuoti. Nes kai esi ramus ir sutelktas, priimi geresnius sprendimus.”
Bendruomenė kaip paslėpta sveikatingumo jėga
Štai ko tikrai nesitikėjau išgirsti, bet beveik visi Anykščių verslininkai, su kuriais kalbėjausi, minėjo bendruomenės svarbą. Ne tik verslui, bet ir vaikų sveikatai.
Justinas, kuris valdo mažą kepyklą, paaiškino: „Anykščiai – nedidelis miestas. Čia visi vieni kitus pažįsta. Ir tai – didžiulė vertybė, ypač vaikams.”
Jo vaikai po mokyklos dažnai užsuka į kepyklą. Ten jie ne tik padeda (kai nori), bet ir bendrauja su klientais, kitais verslininkas, bendruomenės nariais. „Mano vaikai žino pusę miesto,” – juokiasi Justinas. „Ir tai jiems duoda saugumo jausmą, priklausymo. Jie jaučiasi dalimi kažko didesnio.”
Bet kaip tai susiję su sveikata? „Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie jaučiasi dalimi bendruomenės, turi geresnę psichinę sveikatą, stipresnį imunitetą, geriau tvarkosi su stresu,” – paaiškina Justinas, kuris, kaip paaiškėjo, daug skaito apie vaiko vystymąsi.
Dar vienas aspektas – savitarpio pagalba. „Kai aš turiu svarbų susitikimą, kaimynė gali paimti mano vaikus iš mokyklos,” – sako Justinas. „Kai ji turi reikalų, aš galiu pažiūrėti jos vaikus. Tai ne našta, tai – normalu.”
Giedrė, dizainerė, priduria: „Bendruomenė taip pat reiškia, kad vaikai turi daugiau suaugusiųjų, kurie į juos kreipia dėmesį, rūpinasi jais. Tai kaip praplėsta šeima. Ir tai neįkainojama.”
Praktiškai tai gali reikšti:
– Dalyvauti vietinėse šventėse, renginiuose
– Pažinti kitus verslininkus, šeimas
– Būti atviriems savitarpio pagalbai
– Leisti vaikams būti dalimi verslo bendruomenės
Kai verslas tampa šeimos vertybių mokykla
Paskutinė tema, kurią noriu aptarti, yra galbūt pati svarbiausia. Daugelis Anykščių verslininką pasakojo, kaip jų verslas tapo būdu perduoti vaikams vertybes, kurios prisideda prie jų bendros gerovės ir sveikatos.
Raimondas, kuris valdo medienos apdirbimo dirbtuvę, pasakojo: „Mano vaikai nuo mažens mato, kaip aš dirbu. Jie mato, kad darbas – tai ne kažkas blogo, ko reikia vengti. Tai – kūryba, pasididžiavimas, vertė.”
Jo vaikai dažnai lankosi dirbtuvėse, kartais padeda (saugiai, žinoma). „Jie išmoko atsakomybės, kruopštumo, kantrybės,” – sako Raimondas. „Ir tai ne todėl, kad aš jiems skaitau paskaitas, o todėl, kad jie mato ir patiria.”
Bet kaip tai susiję su sveikata? „Vaikai, kurie turi tikslą, kurie jaučia, kad prisideda prie kažko prasmingo, yra laimingesni ir sveikesni,” – paaiškina Raimondas. „Jie turi mažiau nerimo, geriau miega, turi stipresnį imunitetą.”
Jolanta, Andriaus žmona, priduria dar vieną aspektą: „Kai vaikai mato, kaip mes su vyru kartu dirbame, sprendžiame problemas, palaikome vienas kitą – jie mokosi svarbių gyvenimo įgūdžių. Ir tai formuoja jų atsparumą stresui, jų gebėjimą susidoroti su iššūkiais.”
Praktiškai tai reiškia:
– Leisti vaikams matyti, kaip dirbate (kai įmanoma)
– Kalbėti su jais apie verslo iššūkius ir pergales (pritaikytai jų amžiui)
– Leisti jiems prisidėti, kai nori ir gali
– Rodyti, kad darbas gali būti džiaugsmo šaltinis
Kai viskas susideda į vieną gyvenimą
Žinot, kas mane labiausiai nustebino per tas kelias savaites Anykščiuose? Ne tai, kad šie verslininkai turi kažkokius magiškus sprendimus ar paslaptis. Ne. Jie tiesiog gyvena integruotą gyvenimą, kur verslas ir šeima nėra priešai, o partneriai.
Jie suprato, kad vaikų sveikata – tai ne atskira sritis, kurią reikia „tvarkyti” šalia verslo. Tai – dalis visos jų gyvenimo sistemos. Kai tu sveikai maitiniesi, reguliariai judai, gerai miegi, valdai stresą – tai veikia visus gyvenimo aspektus. Ir verslas, ir šeima klesti.
Ar tai lengva? Tikrai ne. Visi šie verslininkai prisipažino, kad buvo sunkių momentų, klaidų, nesėkmių. Bet jie išmoko vieną svarbų dalyką: investicija į šeimos sveikatą yra investicija į verslo sėkmę. Ir atvirkščiai.
Rima, ekologiškų produktų parduotuvės savininkė, gražiai tai apibendrino: „Žinai, verslas be sveikos šeimos – tai tuščia pergalė. O sveika šeima be prasmingo darbo – tai nepilnas gyvenimas. Bet kai abu dalykai eina kartu, kai jie palaiko vienas kitą – tai ir yra tikrasis gyvenimas.”
Taigi, jei esate verslininkas ir tėvas ar mama, ir jaučiatės, kad skęstate bandydami viską suderinti – galbūt verta pažiūrėti į tai kitaip. Ne kaip į du atskirus dalykus, kuriuos reikia balansuoti, o kaip į vieną gyvenimą, kurį galite gyventi sveikai, prasmingai ir džiaugsmingai.
Anykščių verslininkai tai įrodė. Ir jei jie gali, galite ir jūs. Pradėkite nuo mažų dalykų – bendri pusryčiai, šeštadienio žygis, ankstesnis gulimas. Ir stebėkite, kaip tie maži pokyčiai pradeda keisti viską – jūsų vaikų sveikatą, jūsų energiją, jūsų verslo sėkmę. Nes galiausiai viskas susijęs. Ir tai – gražiausia šio gyvenimo paslaptis.