Kai gamta diktuoja verslo ritmą
Anykščiai – tai ne tik Baranausko ir Vienuolio kraštas, bet ir vieta, kur verslininkai puikiai išmoko klausytis gamtos ritmo. Čia, tarp kalnelių ir pušynų, sezoninis marketingas nėra vien teorinė sąvoka iš vadovėlių – tai gyva praktika, kuri lemia, ar šaltą žiemos vakarą tavo kavinė bus tuščia, ar prisikimšusi svečių. Regiono verslininkai per dešimtmečius išmoko pritaikyti savo paslaugas ir produktus taip, kad kiekvienas metų laikas atneštų savo derlių.
Sezoninis marketingas Anykščiuose turi savitą skonį. Tai ne didmiesčio agresyvios akcijos ar dirbtinai sukurti poreikiai. Čia viskas kyla iš tikrų žmonių poreikių, kurie keičiasi kartu su lapų spalvomis ir temperatūra už lango. Vasarą į Anykščius plūsta turistai, rudenį – grybautojų ir gamtos stebėtojų bangos, žiemą – slidinėtojai ir romantikos ieškotojai, o pavasarį – tie, kurie nori pamatyti kraštą atbundantį.
Viešbučio „Mindaugo karūna” žiemos pasakos strategija
Kai lapkritį temperatūra ima leistis žemiau nulio, daugelis regioninių viešbučių pradeda nervingai skaičiuoti, kaip išgyvens iki kitos vasaros. Tačiau „Mindaugo karūna” pasirinko kitą kelią – jie žiemą pavertė savo stipriąja puse.
Viešbutis sukūrė visą žiemos romantikos koncepciją. Nuo lapkričio vidurio jie siūlo specialius „Žiemos pasakos” paketus, kurie apima ne tik nakvynę, bet ir visą patirtį. Kambariai dekoruojami šilta tekstile, įrengiamos žvakės, o svečiams siūloma karšta arbata su medumi iš vietinių bitininkų. Bet svarbiausia – jie sukūrė partnerystes su vietiniais verslininkais.
Pavyzdžiui, bendradarbiaudami su Anykščių šilelio slidinėjimo trasa, viešbutis siūlo specialius paketus su įskaičiuotais slidinėjimo bilietais. O tiems, kas nesidomisi aktyvia veikla, organizuojamos vedamos pasivaikščiojimo ekskursijos po užšalusį Anykščių šilelio parką su vietiniu gamtininku. Rezultatas? Viešbutis žiemą užpildytas maždaug 70 procentų, kai konkurentai džiaugiasi ir 40.
Jų socialinių tinklų strategija žiemą visiškai keičiasi. Vasarą jie rodo žaliuojančius vaizdus ir aktyvaus poilsio galimybes, o žiemą – jaukius interjero kadrus, garą nuo puodelio, užšalusį langą su šilta šviesa viduje. Tai veikia, nes žmonės perka ne paslaugą – jie perka jausmą, atmosferą, galimybę pabėgti nuo pilkos kasdienybės.
Kaip kepykla „Duonos namai” pavertė rudenį aukso kasykla
Ruduo Anykščiuose – tai grybų, uogų ir derliaus laikas. Vietinė kepykla „Duonos namai” tai suprato anksčiau nei kiti ir padarė itin protingą žingsnį – pradėjo gaminti sezonines duonas ir pyragus pagal senovinius receptus.
Rugsėjį jie išleidžia specialią „Rudens derliaus” liniją. Duona su moliūgais ir saulėgrąžomis, pyragaičiai su spanguolėmis, riešutų duona – visa tai gaminama tik rugsėjo-lapkričio mėnesiais. Ir čia slypi genialumas – ribotumas kuria paklausą. Žmonės žino, kad šių produktų kitais metų laikais tiesiog nebus, todėl perka aktyviau.
Bet kepykla nesustojo ties produktų gamyba. Jie pradėjo organizuoti rudens šventę – „Duonos ir derliaus dieną”, kuri vyksta spalio pradžioje. Renginys vyksta kepyklos kieme, kur žmonės gali ne tik nusipirkti šviežių kepinių, bet ir pamatyti, kaip jie gaminami, išbandyti senovinį duonos kepimą molinėje krosnelėje, paragauti įvairių produktų.
Šis renginys tapo tradicija, į kurią žmonės planuoja atvykti iš anksto. Socialiniuose tinkluose kepykla pradeda „atskaitinėti” iki renginio likus mėnesiui, dalijasi užkulisių nuotraukomis, kaip ruošiami nauji receptai. Jie kuria lūkestį, intrigą. Ir tai veikia – per tą vieną dieną kepykla uždirba tiek, kiek įprastai per visą mėnesį.
Sodo centro „Žaliasis pasaulis” pavasario puolimas
Kovas-balandis Anykščių regione – tai laikas, kai žmonės pradeda galvoti apie sodus, daržus, gėlynus. Vietinis sodo centras „Žaliasis pasaulis” šį sezoną pavertė tikru verslo varikliu, ir jų strategija verta dėmesio.
Pirmiausia, jie pradeda ruoštis dar žiemą. Sausio-vasario mėnesiais organizuoja nemokamus seminarus apie sodų planavimą, daržovių auginimą, kraštovaizdžio dizainą. Šie seminarai vyksta vietinėje bibliotekoje ar bendruomenės namuose, ir jų tikslas – ne tiesioginė prekyba, o santykių su klientais kūrimas. Žmonės pamato, kad čia ne tik parduotuvė, bet ir žinių šaltinis.
Kai ateina pavasaris, centras jau turi lojalių klientų bazę. Bet jie nepamiršta ir naujų pirkėjų. Kovo pabaigoje paleidžiama „Pavasario startas” akcija – specialios kainos sėkloms, trąšoms, sodo įrankiams. Tačiau ne visiems produktams iš karto – kiekvieną savaitę akcija keičiasi, skatindama žmones sugrįžti.
Genialus sprendimas – „Pavasario kalendorius”, kurį centras išleidžia ir platina nemokamai. Jame išdėstyta, ką ir kada reikia sodinti, tręšti, genėti Anykščių regiono klimato sąlygomis. Ir, žinoma, prie kiekvienos rekomendacijos – subtiliai paminėti produktai, kuriuos galima įsigyti jų centre. Tai ne agresyvi reklama, o naudinga informacija su delikačiu pardavimo elementu.
Socialiniuose tinkluose jie dalijasi klientų sėkmės istorijomis – nuotraukomis daigų, pirmųjų derliaus vaisių. Tai kuria bendruomenės jausmą ir motyvuoja kitus įsitraukti. Rezultatas? Pavasario mėnesiais centras padaro 60 procentų metinių pajamų.
Kavinės „Pas Antaniną” vasaros terasa kaip atskiras verslas
Kavinė „Pas Antaniną” Anykščių centre vasarą virsta visiškai kitu verslu. Jų strategija rodo, kaip fizinę erdvę galima pritaikyti sezonui ir iš to išspausti maksimumą.
Gegužės pradžioje kavinė atidaro terasą, kuri užima geroką dalį šaligatvio. Bet tai ne eilinė terasa su keliais stalais – tai kruopščiai apgalvota erdvė su gėlėmis, šviesos girliandomis, patogiais minkštais baldais. Terasa tampa vieta, kur žmonės nori būti, fotografuotis, praleisti vakarą.
Meniu taip pat keičiasi. Vasarą atsiranda šaltų sriubų, salotų, lengvų užkandžių, gaiviųjų gėrimų su vietinėmis žolelėmis. Kavinė bendradarbiauja su vietiniais ūkininkais ir kiekvieną savaitę siūlo „Savaitės patiekalą” iš šviežių sezoninio derliaus produktų. Tai ne tik skanu, bet ir suteikia turinio socialiniams tinklams – jie gali pasakoti apie ūkininką, produktą, receptą.
Penktadienio vakarais vasarą kavinė organizuoja gyvo muzikos vakarus. Ne profesionalius koncertus, o vietinius atlikėjus, kurie kuria jaukią, nepretenzingą atmosferą. Žmonės ateina ne tik pavalgyti, bet ir praleisti vakarą, susitikti su draugais. Kavinė tampa bendruomenės centru.
Ypač protinga jų komunikacijos strategija. Vasarą jie aktyviai naudoja Instagram Stories, rodydami terasos gyvenimą realiuoju laiku – saulėlydžius, svečius, patiekalus. Tai kuria FOMO (fear of missing out) efektą – žmonės mato, kaip gera kitiems, ir nori patys ten atsidūrti. Vasaros mėnesiais kavinės apyvarta išauga tris kartus, palyginti su žiema.
Nuotykių parko „Lajų takas” mokyklinių atostogų strategija
Nuotykių parkas „Lajų takas” puikiai suprato, kad jų verslas labai priklauso nuo mokyklinių atostogų. Vietoj to, kad tiesiog lauktų vasaros, jie sukūrė strategiją kiekvienam atostogų periodui.
Rudens atostogos – tai „Helovino nuotykis”. Parkas papuošiamas atitinkama tematika, sukuriamas specialus maršrutas su užduotimis ir siurprizais. Vaikai ne tik laipioja, bet ir dalyvauja nuotykių žaidime. Tai pritraukia šeimas, kurios ieško, ką veikti su vaikais per atostogas.
Žiemos atostogos – sudėtingiausias laikotarpis, nes oras ne visada leidžia būti lauke. Bet parkas rado sprendimą – jie organizuoja „Žiemos iššūkius” su specialiais apšildytais poilsio kambariais, karšta arbata, laužais. Maršrutai pritaikomi žiemos sąlygoms, o pats šaltis tampa nuotykio dalimi. Jie net bendradarbiauja su vietiniais viešbučiais, siūlydami paketus šeimoms.
Pavasario atostogos – tai „Pavasario pabundimas”, kai parkas organizuoja gamtos stebėjimo elementus kartu su nuotykiais. Vaikai gali ne tik laipioti, bet ir sužinoti apie gamtą, paukščius, augalus.
Ir, žinoma, vasara – tai aukso laikas. Bet net ir čia parkas nesėdi sudėjęs rankų. Jie organizuoja vasaros stovyklas, gimtadienių šventes, korporatyvus. Kiekvieną savaitę – skirtinga tematika, kad vaikai norėtų grįžti ne vieną kartą per vasarą.
Jų marketingo komunikacija labai tikslinė. Prieš kiekvienas atostogas jie pradeda kampaniją socialiniuose tinkluose, tikslingai kreipdamiesi į tėvus. Naudoja tokius pranešimus kaip „Nežinote, ką veikti su vaikais per atostogas?”, „Kol vaikai nuotykiauja, tėvai gali atsikvėpti kavos puodelio prie laužo”. Jie parduoda ne paslaugą, o sprendimą tėvų problemai.
Ką galime išmokti iš šių pavyzdžių
Anykščių verslininkų patirtis rodo keletą svarbių principų, kurie veikia nepriklausomai nuo verslo dydžio ar srities.
Pirma – sezoninis marketingas prasideda ne tada, kai sezonas jau atėjo, o gerokai anksčiau. Visi sėkmingi pavyzdžiai rodo, kad ruošimasis prasideda mėnesiais prieš. Tai ir produktų kūrimas, ir komunikacijos planavimas, ir partnerysčių užmezgimas.
Antra – sezoninis marketingas nėra tik apie akcijas ir nuolaidas. Tai apie viso pasiūlymo pritaikymą sezonui – nuo produktų ir paslaugų iki komunikacijos tono ir vizualinio turinio. Žiemą žmonės nori šilumos ir jaukumo, vasarą – lengvumo ir laisvės. Tai turi atsispindėti visame, ką darote.
Trečia – bendradarbiavimas su kitais vietiniais verslais gali būti daug efektyvesnis nei vieniša kova. Viešbutis su slidinėjimo trasa, kavinė su vietiniais ūkininkais, sodo centras su bendruomene – visos šios partnerystės kuria pridėtinę vertę visiems dalyviams.
Ketvirta – autentiškumas nugali dirbtinumą. Anykščių verslininkai nenori būti kažkuo, kuo nėra. Jie naudoja tai, ką turi – gamtą, tradicijas, bendruomenę – ir tai paverčia savo stipriąja puse. Tai rezonuoja su žmonėmis daug labiau nei dirbtinai sukurtos kampanijos.
Penkta – socialiniai tinklai yra ne tikslas, o įrankis. Sėkmingi verslininkai juos naudoja pasakoti istorijas, kurti bendruomenę, dalintis verte, o ne tik reklamuoti produktus. Jie supranta, kad žmonės seka ne įmones, o turinį, kuris jiems įdomus ir naudingas.
Kai verslas kvėpuoja kartu su gamta
Anykščių verslininkai per metus išgyvena keturis skirtingus verslus – kiekvienas sezonas atneša savo iššūkius ir galimybes. Bet tie, kurie išmoko šokti šį sezonų šokį, ne tik išgyvena – jie klesti.
Sezoninis marketingas čia nėra prievarta ar dirbtinė strategija. Tai natūralus atsakas į aplinkos kaitą, į žmonių poreikių ritmą, į gamtos ciklus. Kai verslas kvėpuoja kartu su gamta, jis tampa tvaresnis, autentiškesnis, artimiausias žmonėms.
Galbūt didžiuosiuose miestuose galima bandyti ignoruoti sezonus, gyventi dirbtinėje aplinkoje, kur vasara ir žiema skiriasi tik temperatūra kondicionieriuje. Bet regionuose, kur žmonės vis dar jaučia ryšį su gamta, kur metų laikai diktuoja gyvenimo ritmą, sezoninis marketingas nėra pasirinkimas – tai būtinybė.
Ir galbūt būtent čia slypi didžiausias Anykščių verslininkų pamoka – nebandyk kovoti su gamta, nebandyk ignoruoti akivaizdžių dalykų. Vietoj to, priimk juos, pritaikyk savo verslą, padaryk sezoną savo sąjungininku. Žiema nėra problema, kurią reikia išgyventi – tai galimybė pasiūlyti ką nors unikalaus. Vasara nėra vienintelis laikas užsidirbti – tai vienas iš keturių skirtingų verslo sezonų.
Kai suprati šį principą, sezoninis marketingas tampa ne našta, o įdomiu žaidimu, kūrybiniu iššūkiu, galimybe nuolat atsinaujinti. Ir tada verslas nustoja būti vien pinigų uždirbimo būdas – jis tampa gyvenimo būdu, kuris dera su gamtos ritmu, bendruomenės poreikiais, autentiškomis vertėmis. Būtent tokį verslą žmonės remia, rekomenduoja, prie jo grįžta vėl ir vėl.