Kodėl verta žinoti tikslų atsipirkimo laiką
Kai pradedi galvoti apie saulės elektrinės įsirengimą, pirmasis klausimas, kuris šauna į galvą – kada gi šitas dalykas atsipirks? Ir tai visiškai natūralu. Niekas nenori investuoti keliolikos tūkstančių eurų į kažką, kas galbūt atsipirks tik po dvidešimties metų. Arba dar blogiau – visai neatsipirks.
Problema ta, kad dauguma įmonių, kurios siūlo saulės elektrines, mėgsta žongliruoti skaičiais taip, kad viskas atrodytų kuo patraukliau. Girdi, elektrinė atsipirks per penkis metus, o toliau – vien pelnas. Realybė dažnai būna kitokia, nes į skaičiavimus neįtraukiami visi faktoriai arba naudojami pernelyg optimistiški prognozavimo modeliai.
Tad šiame straipsnyje pabandysiu parodyti, kaip tikrai apskaičiuoti saulės elektrinės atsipirkimo laiką. Ne su teoriniais skaičiais, o su realiomis sąlygomis, kurios būdingos Lietuvai. Su visais niuansais, kuriuos verta žinoti prieš priimant sprendimą.
Pagrindiniai faktoriai, kurie lemia atsipirkimą
Prieš lįsdami į skaičiavimus, reikia suprasti, kokie dalykai iš tiesų įtakoja, kada elektrinė atsipirks. Ir jų nėra vienas ar du – čia susiduria gana daug kintamųjų.
Pradinės investicijos – tai akivaizdu. Kuo brangiau kainuoja elektrinės įrengimas, tuo ilgiau ji atsipirks. Lietuvoje vidutinė 10 kW galios elektrinės kaina svyruoja nuo 8 000 iki 12 000 eurų su montavimu. Skirtumas gana didelis, todėl verta gauti kelias pasiūlymas ir palyginti ne tik kainas, bet ir įrangos kokybę.
Elektros energijos kaina – kuo brangiau moki už elektrą, tuo greičiau atsipirks investicija. 2024 metais Lietuvoje vidutinė elektros kaina svyruoja apie 0,15-0,20 Eur/kWh, priklausomai nuo tiekėjo ir tarifo. Jei turi naktinį tarifą arba kitus sudėtingesnius planus, skaičiavimai tampa šiek tiek komplikuotesni.
Saulėtumas tavo regione – Lietuva nėra Ispanija, bet saulės energijos čia tikrai pakanka. Pietų Lietuvoje per metus galima gauti apie 1000-1100 kWh energijos iš 1 kW galios elektrinės, šiaurėje – šiek tiek mažiau, apie 950-1000 kWh. Šis rodiklis labai svarbus tiksliam apskaičiavimui.
Savivartojimo procentas – tai dažnai ignoruojamas, bet kritiškai svarbus faktortas. Jei namuose esi tik vakarais, o elektrinė gamina energiją dieną, didelę dalį pagamintos energijos tiesiog atiduosi į tinklą už mažesnę kainą. Realiai, be kaupiklių, savivartojimo procentas būna 30-50%. Su kaupikliais gali pasiekti 70-90%.
Kompensacijos mechanizmas – Lietuvoje galioja kompensacijos principas, kai perteklinę energiją atiduodi į tinklą ir vėliau gali ją „paimti” atgal. Bet čia yra niuansų – kompensacija nėra 1:1, nes moki tinklo mokestį.
Paprastas atsipirkimo skaičiavimas pradedantiesiems
Pradėkime nuo paprasčiausio varianto. Tarkime, įsirengei 10 kW galios saulės elektrinę, kuri kainavo 10 000 eurų. Metinė elektros gamyba Lietuvoje tokiai sistemai būtų apie 10 000 kWh (skaičiuojame konservatyviai – 1000 kWh iš kiekvieno kW).
Jei visa ši energija būtų suvartojama namuose (idealus, bet nerealus scenarijus), ir elektros kaina yra 0,18 Eur/kWh, tai per metus sutaupytum:
10 000 kWh × 0,18 Eur = 1 800 eurų
Paprastas atsipirkimo laikas būtų:
10 000 Eur ÷ 1 800 Eur = 5,56 metų
Skamba neblogai, tiesa? Bet realybė, kaip minėjau, yra sudėtingesnė. Šis skaičiavimas neįtraukia kelių svarbių dalykų: tu nevartosi visos pagamintos energijos, elektros kainos kinta, sistema reikalauja minimalios priežiūros, o inverteris gali reikalauti keitimo po 10-12 metų.
Realistiškas skaičiavimo modelis su konkrečiais pavyzdžiais
Dabar pažiūrėkime į tikroviškesnį scenarijų. Imkime šeimą, kuri gyvena name Kauno rajone. Jie įsirengė 8 kW galios saulės elektrinę už 9 200 eurų (su montavimu ir visais leidimais).
Metinė gamyba: 8 kW × 1050 kWh/kW = 8 400 kWh per metus
Savivartojimas: Šeima namuose būna rytais ir vakarais, dirbdami nuotoliniu būdu 2-3 dienas per savaitę. Realistiškas savivartojimo procentas – 45%. Tai reiškia, kad tiesiogiai suvartoja: 8 400 × 0,45 = 3 780 kWh
Perteklius: Likusi energija (4 620 kWh) atiduodama į tinklą per kompensacijos mechanizmą.
Elektros kaina: 0,17 Eur/kWh (vidutinė su visais mokesčiais)
Metinė nauda:
– Tiesiogiai suvartota energija: 3 780 kWh × 0,17 Eur = 642,60 Eur
– Kompensacija už perteklių: čia sudėtingiau. Faktiškai už atiduotą energiją negauni pilnos kainos – moki tinklo mokestį. Reali nauda apie 0,08-0,10 Eur/kWh. Imkime 0,09 Eur/kWh.
– Pertekliaus nauda: 4 620 kWh × 0,09 Eur = 415,80 Eur
Bendra metinė nauda: 642,60 + 415,80 = 1 058,40 Eur
Paprastas atsipirkimo laikas: 9 200 ÷ 1 058,40 = 8,7 metų
Jau visai kitoks skaičius nei idealiu atveju, tiesa? Bet ir tai dar ne viskas.
Ką dar reikia įtraukti į skaičiavimus
Tikslesniam apskaičiavimui reikia atsižvelgti į papildomus faktorius, kurie dažnai lieka už kadro.
Sistemos efektyvumo mažėjimas: Saulės paneliai per metus praranda apie 0,5-0,7% savo efektyvumo. Tai nėra daug, bet per 10 metų tai jau 5-7%. Pirmaisiais metais sistema gamins daugiau nei dešimtaisiais.
Priežiūros išlaidos: Nors jos minimalios, bet egzistuoja. Panelių valymas, inverterio patikrinimas – apie 50-100 eurų per metus. Kai kurie tai daro patys, bet jei samdai specialistus, tai papildomi kaštai.
Inverterio keitimas: Dauguma inverterių tarnauja 10-15 metų. Naujo inverterio kaina 8 kW sistemai – apie 1 000-1 500 eurų. Šį kaštą reikia numatyti.
Elektros kainų kilimas: Istoriškai elektros kainos auga. Per pastaruosius 10 metų jos išaugo vidutiniškai 3-4% per metus. Tai reiškia, kad tavo sutaupymai kasmet didės, nes elektrinė gamina tą pačią energiją, bet jos vertė rinkoje didėja.
Diskonto norma: Jei nori labai tikslaus skaičiavimo, reikia atsižvelgti į pinigų vertės kitimą laike. 10 000 eurų šiandien nėra tas pats kas 10 000 eurų po 10 metų. Bet šį faktorių dažniausiai praleidžiame paprastesniems skaičiavimams.
Grįžkime prie mūsų Kauno šeimos pavyzdžio ir įtraukime šiuos faktorius. Jei skaičiuotume, kad elektros kainos augs 3% per metus, o sistemos efektyvumas mažės 0,6% per metus, ir įtrauktume inverterio keitimą po 12 metų (1 200 Eur), tai realistinis atsipirkimo laikas būtų apie 9-10 metų.
Kaip sutrumpinti atsipirkimo laiką
Gerai, dabar žinome, kad realybėje atsipirkimas užtrunka ilgiau nei žada pardavėjai. Bet yra būdų, kaip šį laiką sutrumpinti.
Padidink savivartojimo procentą: Tai efektyviausias būdas. Jei gali perkelti energiją reikalaujančius darbus į dienos metas (skalbimas, indaplovė, vandens šildymas), savivartojimo procentas gali išaugti iki 60-70% net be kaupiklių. Tai iš esmės reiškia, kad vietoj 8,7 metų elektrinė galėtų atsipirkti per 6-7 metus.
Įsirengk energijos kaupiklį: Taip, tai papildoma investicija (4-6 tūkstančiai eurų už 10 kWh kaupiklį), bet savivartojimas gali pasiekti 80-90%. Ar tai ekonomiškai naudinga? Priklauso. Jei elektros kainos ir toliau augs, kaupiklis gali būti gera investicija. Bet dabartinėmis sąlygomis kaupiklis pats atsipirks tik po 10-15 metų.
Optimizuok sistemos dydį: Nebūtinai reikia didžiausios galimos sistemos. Kartais mažesnė, bet geriau pritaikyta tavo vartojimui sistema atsipirks greičiau. Jei tavo metinis suvartojimas 6 000 kWh, galbūt 6 kW sistema bus optimalesnė nei 10 kW.
Pasinaudok dotacijomis: Lietuvoje periodiškai būna skelbamos paramos programos saulės elektrinėms. Jei gauni 30% dotaciją, tai atsipirkimo laikas automatiškai sutrumpėja maždaug trečdaliu.
Derink su šilumos siurbliu: Jei planuoji įsirengti oro-vandens ar žemės šilumos siurblį, saulės elektrinė tampa dar patrauklesnė. Šilumos siurblys didina elektros suvartojimą, bet jei tą elektrą gamini pats, bendras efektas yra puikus.
Realūs pavyzdžiai iš Lietuvos
Pažiūrėkime į kelis realius atvejus, su kuriais teko susidurti.
Pavyzdys 1: Vilniaus senamiestis, butas
Klientas norėjo įsirengti balkoninę saulės elektrinę (leistina iki 1 kW). Investicija – 800 eurų. Metinė gamyba dėl neoptimalios orientacijos – apie 700 kWh. Savivartojimas – 80% (nes nedidelė gamyba, lengvai suvartojama). Metinė nauda: 700 × 0,8 × 0,18 = 100,80 Eur. Atsipirkimo laikas: apie 8 metai. Nėra tobula, bet priimtina, ypač jei elektros kainos augs.
Pavyzdys 2: Ūkis Šiaulių rajone
Ūkininkas įsirengė 30 kW sistemą už 24 000 eurų. Metinė gamyba – 30 000 kWh. Savivartojimas labai aukštas (75%), nes ūkyje nuolat veikia įranga, grūdų džiovykla, šaldymo kameros. Metinė nauda: 30 000 × 0,75 × 0,16 + 30 000 × 0,25 × 0,09 = 3 600 + 675 = 4 275 Eur. Atsipirkimo laikas: 5,6 metų. Puikus rezultatas, nes aukštas savivartojimas.
Pavyzdys 3: Privatus namas Klaipėdoje
Šeima įsirengė 12 kW sistemą už 11 500 eurų. Metinė gamyba – 11 400 kWh (Klaipėdoje šiek tiek mažiau saulės). Savivartojimas – 40% (abu dirba biure, vaikai mokykloje). Metinė nauda: 11 400 × 0,4 × 0,19 + 11 400 × 0,6 × 0,09 = 866,40 + 615,60 = 1 482 Eur. Atsipirkimo laikas: 7,8 metų. Neblogai, bet galėtų būti geriau su didesniu savivartojimu.
Skaičiuoklės ir įrankiai, kurie palengvina gyvenimą
Nebūtinai viską skaičiuoti rankomis. Yra keletas naudingų įrankių, kurie gali padėti.
PVGIS (Photovoltaic Geographical Information System): Tai nemokama Europos Komisijos sukurta sistema, kuri leidžia labai tiksliai įvertinti saulės elektrinės gamybą bet kuriame Europos taške. Įvedi savo adresą, sistemos parametrus, ir gauni metinės gamybos prognozę. Labai rekomenduoju – tai vienas tiksliausių įrankių.
Lietuvos energetikos agentūros skaičiuoklė: Lietuvos energetikos agentūra turi savo skaičiuoklę, pritaikytą Lietuvos sąlygoms. Ji įtraukia ir kompensacijos mechanizmo niuansus.
Excel skaičiuoklė: Galite susikurti savo Excel lentelę, kur įtrauksite visus kintamuosius – pradinę investiciją, metinę gamybą, savivartojimą, elektros kainą, jos augimo tempą, priežiūros išlaidas. Taip galėsite modeliuoti skirtingus scenarijus ir pamatyti, kaip keičiasi atsipirkimo laikas.
Kai kurios įmonės, kurios parduoda saulės elektrines, taip pat turi savo skaičiuokles. Bet būkite atsargūs – jos dažnai būna per optimistiškos. Visada patikrinkite jų skaičiavimus su nepriklausomais įrankiais.
Kada saulės elektrinė tikrai verta investicijos
Baigiant šį straipsnį, norisi pasakyti, kad nėra vieno atsakymo visiems. Saulės elektrinė vienam gali atsipirkti per 5 metus, kitam – per 12. Viskas priklauso nuo konkrečių aplinkybių.
Jei tavo situacija atitinka bent kelis iš šių punktų, saulės elektrinė greičiausiai bus gera investicija:
– Turi didelį metinį elektros suvartojimą (virš 4 000 kWh)
– Namuose esi dienos metu arba gali perkelti energiją reikalaujančius darbus į dieną
– Tavo stogas orientuotas į pietus, pietryčius ar pietvakarius ir nėra užstojamas medžių ar pastatų
– Planuoji gyventi šiame name dar bent 10-15 metų
– Elektros kainos tavo regione yra aukštos (virš 0,15 Eur/kWh)
Jei dauguma šių punktų netinka, galbūt verta palaukti, kol technologijos atpigs arba tavo situacija pasikeis. Arba apsvarstyti mažesnę sistemą, kuri bus geriau pritaikyta tavo poreikiams.
Ir dar vienas dalykas – atsipirkimo laikas nėra vienintelis kriterijus. Saulės elektrinė didina namo vertę, suteikia energetinę nepriklausomybę, mažina anglies pėdsaką. Kai kuriems žmonėms šie dalykai yra ne mažiau svarbūs nei grynai finansinė nauda.
Skaičiuodami atsipirkimo laiką, būkite realistai. Geriau numatyti ilgesnį laiką ir vėliau maloniai nusistebėti, kad elektrinė atsipirko greičiau, nei atvirkščiai. Įtraukite visus kaštus, būkite konservatyvūs su gamybos prognozėmis, neužmirškite priežiūros ir galimo inverterio keitimo. Ir svarbiausia – negailėkite laiko palyginimui kelių pasiūlymų ir nepriklausomam skaičiavimų patikrinimui. Kelios valandos dabar gali sutaupyti tūkstančius eurų ateityje.