Kodėl apskritai turėtume kalbėti su bendruomene?
Žinot, kai pradėjau dirbti su Anykščių įmonėmis, pastebėjau vieną keistą dalyką – daugelis verslų tiesiog… tylėjo. Turėjo puikių naujienų, plėtėsi, kūrė darbo vietas, bet niekas apie tai nežinojo. O paskui stebėdavosi, kodėl žmonės perka iš didmiesčių ar internetinių parduotuvių.
Vietos bendruomenė – tai ne tik potencialūs klientai. Tai jūsų kaimynai, draugai, žmonės, kurie gali tapti jūsų didžiausiais ambasadoriais arba… na, atvirkščiai. Anykščiuose, kur visi vienas kitą pažįsta (ar bent jau mano, kad pažįsta), reputacija sklinda greičiau nei gandai apie naują kepyklą senamiestyje.
Kai tinkamai komunikuojate su bendruomene, vyksta magija. Žmonės pradeda jus suvokti ne kaip dar vieną įmonę, kuri nori jų pinigų, o kaip savo – vietos verslo dalį, kuri prisideda prie bendro gyvenimo kokybės. Ir tai nėra tik gražūs žodžiai – tai realiai veikia pardavimus, lojalumą ir net darbuotojų pasitenkinimą.
Kur Anykščiuose žmonės gauna informaciją?
Gerai, pirmiausia turime suprasti, kaip informacija keliauja mūsų miestelyje. Ir čia yra keletas specifinių kanalų, kuriuos būtina žinoti.
Tradiciniai kanalai vis dar gyvi. Anykščių šilelis, vietos radijas, informaciniai stendai – taip, žmonės juos vis dar skaito ir klauso. Ypač vyresnės kartos gyventojai. Mano mama, pavyzdžiui, vis dar religingai skaito popierinę laikraščio versiją ir būtent iš ten sužino apie vietos įvykius.
Facebook’as čia – karalius. Rimtai. Anykščių Facebook grupės yra informacijos epicentras. „Anykščių miesto gyventojai”, „Anykščių skelbimai”, „Kas vyksta Anykščiuose” – šios grupės turi tūkstančius aktyvių narių. Bet atsargiai – žmonės ten labai greitai pajunta, kai bandai tiesiog reklamuotis. Turi būti autentiškas.
Žodinis perdavimas – nepamirškite šito seniausio, bet efektyviausio kanalo. Anykščiuose tai veikia turbūjais. Papasakok vienam, po savaitės žinos pusė miesto. Klausimas tik – ką jie žinos?
Dar yra Instagram, bet jis čia labiau jaunesnei auditorijai. Ir netikėkite – vietos renginiai. Mugės, festivaliai, sporto varžybos – ten susitinka realūs žmonės, ir ten galima komunikuoti tiesiogiai.
Kokias naujienas verta skelbti (ir kaip tai daryti neperzengiant ribos)
Štai kur daugelis suklysta. Manoma, kad kiekvienas smulkmeniausias dalykas vertas pranešimo. Nusipirkote naują spausdintuvą? Nebūtinai reikia apie tai skelbti. Bet jei atnaujinote savo kavinės meniu ir dabar siūlote veganiškas opcijas – tai jau įdomu daliai bendruomenės.
Naujos darbo vietos – visada aktualu. Anykščiuose, kur darbo rinkos pasirinkimas ribotas, pranešimas apie naują darbuotoją ar atvirą poziciją tikrai sulauks dėmesio. Tik nerašykite sausai „ieškome pardavėjo”. Papasakokite, kodėl pas jus smagu dirbti, kokia komanda, kokios galimybės.
Bendradarbiavimas su vietos organizacijomis – auksas. Rėmėte vaikų futbolo komandą? Prisidėjote prie Šventosios valymo? Paaukojote knygų bibliotekai? Tai tikrai verta paminėti, bet ne giriamasi tonu, o pasidalijant džiaugsmu ir bendruomeniškumu.
Produktų ar paslaugų naujovės, kurios sprendžia realias problemas. Pavyzdžiui, jei jūsų parduotuvė pradėjo priimti užsakymus telefonu ir pristatyti į namus vyresnio amžiaus žmonėms – tai puiki naujiena, kuri rodo rūpestį bendruomene.
Bet prašau, neskelkite kiekvieno „specialaus pasiūlymo” kaip didžiausios naujienos. Tai greitai tampa triukšmu, ir žmonės tiesiog pradeda ignoruoti.
Kaip rašyti, kad žmonės skaitytų (o ne praverstų akimis)
Matau daug vietos įmonių pranešimų, kurie atrodo tarsi juos rašė robotas, mokęsis iš 2005 metų verslo komunikacijos vadovėlio. „Gerbiami klientai, informuojame…” – stop. Taip nerašo normalūs žmonės.
Kalbėkite paprastai. Įsivaizduokite, kad pasakojate draugui kavinėje. Kaip tada skambėtų jūsų pranešimas? Tikriausiai daug šilčiau ir žmogiškiau. „Sveiki, norime pasidalinti džiugia naujiena…” – jau geriau.
Pradėkite nuo esmės. Ne nuo ilgų įvadinių pastraipų apie jūsų įmonės istoriją (nebent tai tikrai svarbu kontekstui). Žmonės skenuoja tekstą akimis – pirmosios kelios eilutės turi juos pagauti.
Naudokite konkrečius faktus. Vietoj „plačiai išsiplėtėme” – „padvigubinome gamybos plotą ir dabar galime priimti dvigubai daugiau užsakymų”. Vietoj „rūpinamės aplinka” – „perėjome prie biologiškai skaidžių pakuočių ir sumažinome plastiko naudojimą 80%”.
Įtraukite emocijas, bet neperdedinėkite. Jei atidarote naują parduotuvę po metų pasiruošimo, galite pasidalinti, kaip jaudinantis tai jums. Žmonės prisijungia prie žmogiškų istorijų, ne prie korporatyvinių pranešimų.
Ir dar vienas dalykas – skaitykite garsiai prieš publikuodami. Jei skamba keistai ar per oficialiai, perrašykite.
Vizualinis turinys: kodėl nuotrauka verta tūkstančio žodžių (ypač Anykščiuose)
Pasakysiu atvirai – tekstas be nuotraukos socialiniuose tinkluose Anykščių grupėse dažniausiai praeina nepastebėtas. Žmonės slenka greitai, ir akį pagauna vizualas.
Bet ne bet kokia nuotrauka. Mačiau įmonių, kurios naudoja atsitiktines, neryškias telefonu daromas nuotraukas arba, dar blogiau, generines nuotraukas iš interneto, kurios neturi nieko bendra su Anykščiais. Tai atrodo tingiai ir nerūpestingai.
Rodykite tikrus žmones. Jūsų darbuotojus, klientus (su jų leidimu, žinoma), vietos gyventojus. Anykščiuose žmonės mėgsta matyti pažįstamus veidus. „O, žiūrėk, tai gi Petro dukra ten dirba!” – tokios reakcijos kuria ryšį.
Rodykite vietos kontekstą. Jei jūsų verslui svarbu, kad esate Anykščiuose, parodykite tai. Galbūt fone matosi Šventoji, arba senamiestis, arba koks nors atpažįstamas pastatas. Tai sukuria priklausymo jausmą.
Autentiškumas > tobulumas. Nereikia profesionalaus fotografo kiekvienam įrašui (nors kartais tai tikrai verta investicijos). Bet reikia šviesos, aiškumo ir tikrumo. Nuotrauka iš jūsų dirbtuvės, kaip kuriate produktą, gali būti daug įdomesnė už studijoje darytą tobulą, bet šaltą kadro.
Video turinys taip pat veikia puikiai, bet jis turi būti trumpas ir į temą. 30 sekundžių užkulisių iš jūsų kavinės rytinio ruošimosi gali būti labai įtraukiantis.
Kada ir kaip dažnai komunikuoti
Yra tokia plona riba tarp „mes nuosekliai bendraujame su bendruomene” ir „vėl tie su savo reklama”. Ją lengva peržengti.
Kokybė svarbesnė už kiekybę. Geriau vienas prasmingas, gerai parengtas pranešimas per mėnesį nei kasdieniai „priminimo” įrašai apie tai, kad egzistuojate. Žmonės greitai pavargsta nuo per dažnos komunikacijos.
Tačiau yra išimčių. Jei turite sezoninį verslą ar vyksta kažkas tikrai aktualaus, dažnesnė komunikacija yra suprantama. Pavyzdžiui, per Anykščių miesto šventę ar Poezijos pavasarį, kai miestelis virte verda įvykiais.
Laikas taip pat svarbu. Facebook’e Anykščių grupėse didžiausias aktyvumas paprastai būna vakarais, apie 19-21 val., kai žmonės grįžta namo ir naršo telefonuose. Darbo dienų pietų metu taip pat neblogai. Sekmadienio vakaras? Ne geriausias laikas – žmonės ruošiasi darbo savaitei.
Jei skelbiате per vietos radiją ar laikraštyje, atsižvelkite į jų publikavimo grafikus ir terminus. Paprastai reikia informacijos bent savaitę iš anksto.
Kaip elgtis su neigiamu atsiliepimais ir kritika
Va čia daugelis Anykščių verslų tikrai susimąsto. Mažame miestelyje neigiamas atsiliepimas gali atrodyti kaip asmeninis puolimas. Ir kartais, tiesą sakant, taip ir yra – žmonės čia ne visada atskiria verslą nuo žmogaus.
Bet štai ką išmokau: niekada, NIEKADA neatsakykite iš karto, kai esate emocionaliai įkrauti. Perskaitėte neigiamą komentarą? Giliai įkvėpkite, padarykite arbatos, pasivaikščiokite. Paskui grįžkite.
Viešai atsakykite ramiai ir profesionaliai, bet žmogiškai. Pripažinkite problemą, jei ji reali. „Dėkojame už grįžtamąjį ryšį. Tikrai apgailestaujame, kad jūsų patirtis buvo tokia. Ar galėtume aptarti tai asmeniškai?” Tada pabandykite perkelti pokalbį į privačias žinutes ar telefonu.
Anykščiuose žmonės stebi, kaip reaguojate. Jei mato, kad rimtai traktuojate kritiką ir stengiates spręsti problemas, tai kelia jūsų reputaciją. Jei tampate gynybiniai ar agresyvūs – gandai apie tai pasklinda akimirksniu.
Ir dar vienas dalykas – ne kiekvieną kritiką reikia viešai komentuoti. Jei kažkas tiesiog nori išsilieti ar yra akivaizdžiai neadekvatus, kartais geriausia strategija – tylėti ir spręsti privačiai, jei įmanoma.
Bendradarbiavimas su kitais vietos verslais ir organizacijomis
Vienas didžiausių Anykščių verslo komunikacijos privalumų – galimybė bendradarbiauti. Ir tai ne tik praktiškai naudinga, bet ir puikiai atrodo bendruomenės akyse.
Kryžminė reklama veikia. Jūsų kavinė gali reklamuoti vietos kepyklos produktus, o kepykla – jūsų kavinę. Abudu laimite, ir žmonės mato, kad palaikote vienas kitą.
Bendri renginiai ar akcijos sukuria ažiotažą. Kelios vietos įmonės susijungia Kalėdų akcijoms? Tai jau įdomiau nei viena įmonė viena. Pavyzdžiui, „Anykščių verslų bėgimas” ar „Vietos produktų mugė” – tokios iniciatyvos ne tik gerina jūsų matomumą, bet ir stiprina visą vietos verslo bendruomenę.
Palaikymas vietos organizacijoms – mokykloms, kultūros centrams, sporto klubams – taip pat puiki komunikacijos galimybė. Ir ne tik dėl reklamos – tai tikrai prisideda prie bendruomenės gerovės. Bet taip, apie tai galite ir turėtumėte pasidalinti.
Vienas patarimas: kai bendradarbiaujate, būkite dosnūs su kreditu. Paminėkite savo partnerius, pasidalinkite jų įrašais, pažymėkite juos nuotraukose. Tai kuria gerą valią ir dažnai grįžta atgal.
Ką daryti, kai niekas nesidomi (ir kaip tai pakeisti)
Gerai, pasakysiu tiesiai – kartais jūs viską darote teisingai, bet vis tiek niekas nereaguoja. Tai normalu, ypač pradžioje. Anykščiuose žmonės yra atsargūs su naujais dalykais ir naujomis įmonėmis.
Kantrybė yra raktas. Reputacija ir pasitikėjimas neatsiranda per naktį. Tęskite nuoseklią, kokybišką komunikaciją, net jei iš pradžių reakcijos mažos. Žmonės stebi, net jei nekomentoja.
Įsitraukite į dialogą, ne tik transliuokite. Komentuokite kitų įrašus (ne reklamuodami save, o tikrai dalyvaudami pokalbių). Atsakinėkite į klausimus grupėse. Būkite matomi kaip bendruomenės narys, ne tik kaip verslas.
Klauskite tiesiogiai. Kartais tiesiog galite paklausti savo klientų ar sekėjų: „Kokio tipo informacija jus domintų?” arba „Apie ką norėtumėte daugiau sužinoti?” Žmonės dažnai nori būti išgirsti, ir tai gali duoti puikių įžvalgų.
Eksperimentuokite. Galbūt jūsų auditorija geriau reaguoja į video nei tekstą? Galbūt jiems patinka užkulisių istorijos labiau nei produktų pristatymai? Bandykite skirtingus dalykus ir stebėkite, kas veikia.
Ir svarbiausia – nebijokite būti žmogiški ir netobuli. Anykščiuose žmonės vertina autentiškumą labiau nei blizgančią korporatyvinę komunikaciją. Jei padarėte klaidą pranešime, pripažinkite ir pasijuokite. Jei turėjote sunkią dieną ir vėluojate su užsakymais, pasakykite atvirai. Žmonės supranta ir dažnai palaiko, kai matote tikrus žmones už verslo.
Kai viskas susideda: kūrybiškas bendruomenės ir verslo ryšys
Žinote, kas yra gražiausia dirbant su Anykščių verslais? Kai po kelerių metų nuoseklios komunikacijos matai, kaip keičiasi santykiai su bendruomene. Kai įmonė tampa ne tik vieta, kur perki prekes ar paslaugas, bet dalimi vietos identiteto.
Mačiau kepyklą, kuri pradėjo reguliariai dalintis receptais ir istorijomis apie duonos kepimą – dabar žmonės eina ten ne tik dėl duonos, bet ir dėl to jausmo, kad palaiko kažką autentišką ir vietišką. Mačiau nedidelę IT įmonę, kuri pradėjo vesti nemokamus programavimo būrelius vaikams – dabar ji žinoma visame mieste ir turi eilę norinčių ten dirbti.
Efektyvi komunikacija su vietos bendruomene nėra apie tobulus pranešimus ar profesionalias nuotraukas (nors jos padeda). Tai apie nuoširdumą, nuoseklumą ir tikrą norą būti bendruomenės dalimi, ne tik iš jos semtis.
Anykščiuose, kur tradicijos susipina su šiuolaikiškumu, kur visi vienas kitą pažįsta, bet kartu atviri naujovėms, verslo komunikacija gali būti tikras menas. Ir kai tą meną įvaldote, jūsų verslas tampa ne tik pelningesnis, bet ir prasmingesnė jūsų gyvenimo dalis.
Pradėkite nuo mažų dalykų. Vienas autentiškas įrašas per savaitę. Vienas pokalbis su klientu, kurį paverčiate istorija. Vienas bendradarbiavimas su kitu vietos verslu. Ir stebėkite, kaip po truputį keičiasi ne tik jūsų verslo rezultatai, bet ir jūsų vieta bendruomenėje.
Galiausiai, komunikacija – tai ne vienkryptis pranešimas, o pokalbis. Ir Anykščiuose, kur bendruomeniškumas vis dar reiškia kažką realaus, tas pokalbis gali tapti jūsų didžiausia konkurencine prielaida.