Kodėl vis daugiau Anykščių verslininkų žiūri į stogą
Elektros kainos per pastaruosius kelerius metus šoko taip, kad daugelis smulkaus verslo savininkų pradėjo rimtai skaičiuoti. Kavinė, nedidelė gamykla, parduotuvė ar viešbutis – visi jie moka mėnesinę elektros sąskaitą, kuri kartais siekia kelis tūkstančius eurų. Anykščių rajone, kur verslas nėra toks tankus kaip didmiesčiuose, kiekvienas sutaupytas euras jaučiamas labiau.
Saulės elektrinės čia tampa ne mada, o paprastu finansiniu sprendimu. Ypač tiems, kurie turi nuosavą pastatą su tinkamu stogu.
Nuo ko pradėti, jei dar nežinai nieko
Pirmiausia reikia suprasti, kiek elektros sunaudoja tavo verslas. Paimk paskutinių 12 mėnesių sąskaitas ir suskaičiuok vidutinį mėnesinį suvartojimą kilovatvalandėmis. Tai bus atspirties taškas renkantis elektrinės galią.
Anykščių rajone veikia keletas vietinių elektros instaliacijos įmonių, kurios siūlo nemokamas konsultacijas ir stogo tinkamumo įvertinimą. Verta kreiptis į bent du ar tris rangovus ir palyginti pasiūlymus – kainos gali skirtis 15–25 procentais už tą patį darbą.
Stogo orientacija ir kampas lemia, kiek elektros pagamins sistema. Pietų arba pietvakarių kryptis yra optimali. Jei stogas plokščias – nėra bėdos, saulės moduliai montuojami ant specialių konstrukcijų reikiamu kampu.
Kiek kainuoja ir kada atsipirks
Smulkiam verslui dažniausiai pakanka 10–30 kW galios elektrinės. Tokios sistemos įrengimo kaina Lietuvoje šiuo metu svyruoja nuo 8 000 iki 25 000 eurų priklausomai nuo galios, įrangos kokybės ir montavimo sudėtingumo.
Atsipirkimo laikas – dažniausiai 5–8 metai. Po to elektra iš esmės tampa nemokama dar 15–20 metų, nes kokybiški saulės moduliai tarnauja 25–30 metų.
Svarbu žinoti apie galimybes gauti paramą. Verslo subjektai gali pretenduoti į Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) finansavimą – subsidijos gali padengti iki 30–50 procentų investicijos. Sąlygos keičiasi, todėl verta reguliariai tikrinti aktualius kvietimus.
Tinklo prijungimo biurokratija
Tai dalis, kurios daugelis bijo labiausiai – ir ne be reikalo. Prijungimas prie ESO tinklo reikalauja dokumentų, leidimų ir laiko. Paprastai procesas trunka 2–4 mėnesius nuo paraiškos pateikimo.
Geras rangovas šį procesą tvarko pats arba bent jau padeda. Jei įmonė siūlo tik įrengimą be pagalbos su dokumentais – tai ženklas ieškoti kito. Anykščių verslininkams rekomenduojama rinktis rangovus, turinčius patirties būtent šiame regione, nes jie jau žino vietinius ESO skyriaus reikalavimus.
Taip pat reikės elektros projekto, kurį parengia licencijuotas elektros inžinierius. Tai papildoma išlaida – apie 300–600 eurų – bet be jo prijungimas neįmanomas.
Kai saulė nešviečia – ką daryti su pertekliumi ir trūkumu
Lietuvoje veikia vadinamasis „net metering” principas – tai reiškia, kad dieną pagamintą ir nepanaudotą elektrą galima „įleisti” į tinklą, o naktį ar debesuotą dieną imti atgal. Tai labai patogu verslui, kuris dirba dieną.
Baterijos kaupikliai kol kas yra gana brangūs ir smulkiam verslui dažnai neapsimoka finansiškai. Nebent verslas dirba ir naktimis arba yra labai nutolęs nuo tinklo.
Ar tikrai verta – skaičiai be pagražinimų
Anykščių rajono verslininkų patirtis rodo, kad saulės elektrinė vidutiniškai sumažina elektros sąskaitą 40–70 procentų. Tikslus skaičius priklauso nuo to, kiek elektros sunaudoji dieną ir kiek naktį, kokio dydžio sistema įrengta ir koks oras tais metais.
Tai nėra stebuklinga priemonė, kuri visiškai panaikina sąskaitą. Bet tai vienas iš nedaugelio investicinių sprendimų, kuris duoda nuspėjamą grąžą ir mažina priklausomybę nuo kainų svyravimų. O Anykščiuose, kur verslas kuria bendruomenę ir turi savo veidą, toks žingsnis – ir ekonomiškai, ir simboliškai – turi prasmę.