Renginys kaip priedanga ar tikra galimybė?
Europos dienos renginiai Anykščiuose – tai ne tik vėliavėlės, kalbos apie vienybę ir sūrio bei vyno degustacijos. Bent jau ne visiems. Kol dalis dalyvių fotografavosi prie ES simbolikos ir klausėsi oficialių kalbų, kita dalis – verslininkai – tyliai darė tai, dėl ko iš tikrųjų ir verta lankytis tokiuose renginiuose: kalbėjosi, ieškojo partnerių, siūlė savo prekes ir paslaugas žmonėms, kurių kitaip niekada nebūtų sutikę mažame Aukštaitijos miestelyje.
Ir čia iškyla klausimas, kurio niekas garsiai neuždavė: ar tai gerai, ar blogai? Ar verslo interesai tokiuose renginiuose yra natūrali jų dalis, ar tiesiog ciniškas viešųjų erdvių išnaudojimas?
Kas iš tikrųjų nutiko
Keletas Anykščių verslininkų – tarp jų medienos perdirbimo įmonių atstovai, vietiniai amatininkai ir bent vienas IT paslaugų teikėjas – pasinaudojo renginių programa kaip pretekstu užmegzti pokalbius su užsienio delegatais. Vienas iš jų atvirai prisipažino, kad registravosi į renginį ne dėl programos, o dėl dalyvių sąrašo. Ir tai nėra jokia paslaptis – taip veikia verslas visame pasaulyje.
Rezultatai? Bent dvi įmonės užmezgė kontaktus su Lenkijos ir Latvijos partneriais. Viena iš jų jau veda derybas dėl medienos eksporto. Kita – mažesnė, gaminanti rankų darbo keramiką – gavo kvietimą dalyvauti Rygos mugėje. Skamba neblogai, tiesa?
Bet štai kas nepatinka: visa tai vyko beveik neoficialiai, paraštėse, be jokios struktūros ar paramos iš savivaldybės pusės. Verslininkai veikė patys, savo iniciatyva, o oficiali renginio programa jiems buvo tiesiog kulisai.
Savivaldybė žiūrėjo pro pirštus
Čia ir slypi didžiausia problema. Anykščių savivaldybė organizavo renginį, pakvietė užsienio svečius, sudarė sąlygas susitikimams – ir tuo viskas baigėsi. Nė vieno verslo tinklavimo seanso. Nė vieno moderuoto pokalbio tarp vietinių verslininkų ir užsienio delegatų. Nė vieno eksporto konsultanto, kuris būtų padėjęs pasinaudoti proga.
Tai yra klasikinis lietuviškos biurokratijos pavyzdys: renginys surengtas, ataskaita parašyta, pinigai išleisti – ir viskas gerai. O kad šalia vyksta realūs dalykai, kuriems reikėtų tik minimalios pagalbos, kad jie taptų sistemingi – to niekas nepamatė arba nenorėjo matyti.
Verslininkams, kurie vis dėlto pasiekė rezultatų, reikia atiduoti pagarbą – jie veikė nepaisant sistemos, ne jos dėka.
Kai iniciatyva svarbesnė už infrastruktūrą
Visa ši istorija yra geras pavyzdys to, kaip Lietuvos regionuose verslas kartais auga ne dėl to, kad yra sukurtos sąlygos, o nepaisant to, kad jų nėra. Anykščiai turi potencialą – gamta, tradiciniai amatai, medienos pramonė, augantis turizmas. Bet potencialas ir realūs tarptautiniai ryšiai yra du skirtingi dalykai.
Europos dienos renginiai galėtų būti tikras katalizatorius – ne tik simbolinė šventė, bet ir konkreti verslo platforma. Kol kas tai tėra atsitiktinumas, priklausantis nuo to, ar tarp dalyvių atsidurs pakankamai iniciatyvių žmonių. O atsitiktinumas – tai ne strategija. Ir kol savivaldybė to nesupras, tie keli verslininkai, kurie užmezgė kontaktus Anykščiuose, liks išimtimi, o ne taisykle.